Atsiliepimai
Aprašymas
Iš psichoterapijos pusės, į demonus galime pažiūrėti kaip į mūsų pačių „vidines dalis". Dėl tam tikrų priežasčių – tikrai ne be reikalo – jos atsirado, susiformavo mūsų gyvenime. Kartais jos tarsi laukiniai žvėrys – netikėtai išlenda, siautėja, pridirba kažko, o mes liekame tarsi bejėgiai, nepatenkinti savimi, pikti...
Gal nedaug turime įtakos ir galios jas valdyti. Bet visuomet galime pasirinkti, ką su jomis daryti, kaip elgtis. Galima ilgai daužyti galvą į sieną, užsispyrus pykti ir norėti, kad demonas dingtų. Galima ignoruoti, nekreipti dėmesio ir įprasti taip gyventi – jis atlekia, pašėlioja, vėl išbėga. Galima mėginti jį pažinti, užmegzti kontaktą ir galbūt prisijaukinti. Ir galbūt tas atstumtasis demonas, jausdamasis labiau priimamas, irgi taps malonesnis ir ramesnis.
Galų gale – jeigu tai mūsų pačių „dalys",– kovodami su jomis eikvojame begalę vidinės energijos. Ar neverta paieškoti kito būdo, kitokio santykio nei karas?..
Kortų rinkinyje pavaizduoti kai kurie demonai – tik kai kurie, nes kiekvienas sąrašą papildytumėme dar bent keletu savų. Galbūt kai kas šiame rinkinyje Jums pasirodys pažįstama.
Demonai nedrąsūs. Jeigu jaučia, kad kas nors labai griežtas ir kritiškas, – mėgins slėptis. Bet drauge jie patys trokšta būti pamatyti, pažinti, išgirsti... Dažnai jų istorija nelengva, jie irgi būna įskaudinti. Ir tikrai neskuba iškart pasirodyti ir pasipasakoti. Jiems reikia jaustis saugiai, kad galėtų kalbėti. Kaip ir mums, žmonėms. Tad jeigu turite kritiškumo demoną, pamėginkite paprašyti, kad kurį laiką jis pailsėtų ir leistų Jums susipažinti su kitais...
Iš psichoterapijos pusės, į demonus galime pažiūrėti kaip į mūsų pačių „vidines dalis". Dėl tam tikrų priežasčių – tikrai ne be reikalo – jos atsirado, susiformavo mūsų gyvenime. Kartais jos tarsi laukiniai žvėrys – netikėtai išlenda, siautėja, pridirba kažko, o mes liekame tarsi bejėgiai, nepatenkinti savimi, pikti...
Gal nedaug turime įtakos ir galios jas valdyti. Bet visuomet galime pasirinkti, ką su jomis daryti, kaip elgtis. Galima ilgai daužyti galvą į sieną, užsispyrus pykti ir norėti, kad demonas dingtų. Galima ignoruoti, nekreipti dėmesio ir įprasti taip gyventi – jis atlekia, pašėlioja, vėl išbėga. Galima mėginti jį pažinti, užmegzti kontaktą ir galbūt prisijaukinti. Ir galbūt tas atstumtasis demonas, jausdamasis labiau priimamas, irgi taps malonesnis ir ramesnis.
Galų gale – jeigu tai mūsų pačių „dalys",– kovodami su jomis eikvojame begalę vidinės energijos. Ar neverta paieškoti kito būdo, kitokio santykio nei karas?..
Kortų rinkinyje pavaizduoti kai kurie demonai – tik kai kurie, nes kiekvienas sąrašą papildytumėme dar bent keletu savų. Galbūt kai kas šiame rinkinyje Jums pasirodys pažįstama.
Demonai nedrąsūs. Jeigu jaučia, kad kas nors labai griežtas ir kritiškas, – mėgins slėptis. Bet drauge jie patys trokšta būti pamatyti, pažinti, išgirsti... Dažnai jų istorija nelengva, jie irgi būna įskaudinti. Ir tikrai neskuba iškart pasirodyti ir pasipasakoti. Jiems reikia jaustis saugiai, kad galėtų kalbėti. Kaip ir mums, žmonėms. Tad jeigu turite kritiškumo demoną, pamėginkite paprašyti, kad kurį laiką jis pailsėtų ir leistų Jums susipažinti su kitais...
Atsiliepimai